Kadangi iki gimdymo termino buvo likę ne tiek ir daug – apie mėnesį, tai didžiausias lūkestis buvo, kad sutartume, nes truputį bijojau, ar nereiks ieškoti kito varianto. Iš draugių buvau girdėjusi, jog teko susitikti su keliomis dulomis, kol rado savąją. Nebuvau iki galo išsigryninusi, ko būtent norėčiau – tai antrasis mano gimdymas, o pirmasis praėjo greitai ir lengvai, todėl jaučiau norą tiesiog turėti šalia patikimą žmogų. Tačiau nuo pat pirmo Agnės laiško pajutau, kad viskas bus gerai, o susitikus ir pabendravus tai dar labiau pasitvirtino. Agnė toks žmogus, kuris primena kai kurias mano drauges, kurioms artima moterų bendrystė. Tad galiu drąsiai sakyti, kad jaučiausi tikrai labai gerai Jaučiau didelį rūpestį iš Agnės tiek dar nėštumo metu, tiek ir gimdymo, tiek ir po jo. Daug kalbėjome apie tai, ko norėčiau, kaip viskas turėtų vykti, ko tikiuosi. Agnė padėjo labiau suprasti savo norus ir palaikė sprendimus – nors aš juos ir kelissyk pergalvojau ir pakeičiau. Tiesiog jaučiausi saugi. Iki susitikimo nemaniau, kad man tai itin svarbu, nes esu toks žmogus, kuris „taigi pati viską galiu”, bet iš tiesų tas saugumo jausmas suteikia laaabai daug atsipalaidavimo. Manau, kad tikrai prisidėjo prie to, kad ir šis gimdymas buvo greitas ir lengvas. Ir „patogus” – dar vienas mano lūkestis buvo, kad gimdykloje reiktų kuo mažiau galvoti apie praktinius dalykus. Tai ir nereikėjo. Kitaip sakant, negaliu sugalvoti kažkokio dalyko, kurio man būtų trūkę – ar vandens pasiūlymo, ar masažo, Agnė puikiai jautė, kur ką kada pasiūlyti. Čia tokie praktiniai dalykai, kuriuos apibendrinčiau „viskas buvo teisingai ir puikiai padaryta”, bet yra dar vienas aspektas, kurį įvardinčiau kaip „taip turėjo būti”. Turiu omenyje, kad būtent Agnė turėjo palydėti mane į šią naują motinystės kelionę.